Psalmynas 25

א Į tave, VIEŠPATIE, keliu širdį.

₂ב Tavimi, mano Dieve, pasitikiu.

Neleisk man būti sugėdintam,

neleisk mano priešams džiūgauti.

₃ג Juk nė vienas nenueina niekais,

kas tavimi pasitiki;

nueina niekais neištikimieji, lengvabūdžiai.

₄ד Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE,

pamokyk mane apie savo takus.

₅ה Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane,

nes esi Dievas, mano Gelbėtojas.

ו Tavimi visados pasitikiu.

₆ז Neužmiršk, VIEŠPATIE, savo gailestingumo

ir ištikimosios meilės;

jie tokie pat seni kaip laikas.

₇ח Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk;

savo ištikima meile dėl savo gerumo

atmink mane, VIEŠPATIE!

₈ט VIEŠPATS teisus ir geras,

todėl jis klystančius moko kelio.

₉י Jis veda kukliuosius teisingu taku

ir moko juos savo kelio.

₁₀כ Visi VIEŠPATIES takai –

tai ištikimoji meilė ir tiesa visiems,

kurie laikosi jo Sandoros ir paklūsta jo įsakams.

₁₁ל Dėl savo vardo, VIEŠPATIE,

atleisk mano kaltę, nors ji ir didžiulė.

₁₂מ Kas tik pagarbiai bijo VIEŠPATIES,

tas sužino iš jo taką, kuriuo eiti turėtų.

₁₃נ Jis pats gyvens laimingai,

ir jo vaikai paveldės žemę.

₁₄ס VIEŠPATS – pagarbiai jo bijančių draugas,

patvirtinantis savo Sandorą.

₁₅ע Mano akys visada nukreiptos į VIEŠPATĮ,

nes jis išpainios mano kojas iš pinklių.

₁₆פ Atsigręžk į mane ir būk man gailestingas,

nes aš vienišas ir nuskurdęs.

₁₇צ Palengvink man širdies rūpesčius

ir išgelbėk mane iš mano vargų.

₁₈ק Pažvelk į mano skurdą ir kančią

ir atleisk visas mano nuodėmes.

₁₉ר Pasižiūrėk, kiek daug mano priešų

ir kaip baisiai jie manęs nekenčia.

₂₀ש Apsaugok mano gyvastį ir išgelbėk mane,

neleisk man nusivilti,

nes pas tave ieškau užuovėjos.

₂₁ת Gerumas ir dorumas tepalaiko mane,

nes tavimi, VIEŠPATIE, pasitikiu.

₂₂O Dieve, atpirk Izraelį iš visų jo vargų!